prastukas

prastùkas, -ė adj. (2) 1. Vrn, Lš kuris prastos rūšies, prastas: Jų rugiai prastùkai – varpukės kap musiukės Rdm. Jos kitap nepamatysi, tik su prastukè skepetaite Rdm. Visos šiandie buvo su šilkinėm, tik aš viena su prastukè Mrs. 2. Šn paprastas, neišdidus: Jis toks prastùkas, ale geras jis žmogus Mrj. Tokis prastukė̃lis žmogus Rod.